Reklaminė medžiaga

Storosios žarnos vėžio NHS atrankinė patikra: pagalba apsisprendžiant (Lithuanian)

atnaujinta 22 July 2024

Applies to England

Galite patys nuspręsti, ar dalyvauti storosios žarnos vėžio atrankinėje patikroje. Šio bukleto tikslas - padėti jums apsispręsti.

1. Kodėl NHS siūlo storosios žarnos vėžio atrankinę patikrą?

Siūlome pasitikrinti, kad būtų galima nustatyti storosios žarnos vėžio požymius ankstyvoje stadijoje, kai dar nėra simptomų. Tada gydymas gali būti veiksmingesnis.

Kartais ląstelės storojoje žarnoje auga per greitai ir suformuoja darinį, vadinamą žarnyno polipu. Polipai nėra vėžinis susirgimas, bet laikui bėgant jie gali išsivystyti į vėžį. Atradus polipus, juos galima pašalinti.

Reguliarus tikrinimas leidžia sumažinti tikimybę susirgti ir mirti nuo storosios žarnos vėžio.

2. Ką kviečiame į storosios žarnos vėžio atrankinę patikrą?

Storosios žarnos vėžio patikrai kas 2 metus kviečiame žmones nuo 54 iki 74 metų. Storosios žarnos vėžio patikros testo rinkinį atsiunčiame į namus. Programa palaipsniui plečiama, kad taptų prieinama kriterijus atitinkantiems 50 metų ir vyresniems žmonėms.

Kad būtumėte pakviesti, turite būti registruoti BP klinikoje (angl. GP) ir gyventi Anglijoje. Jūsų BP klinika mums perduos jūsų kontaktinius duomenis. Įsitikinkite, kad jie turi teisingą informaciją, įskaitant jūsų:

• vardą, pavardę
• gimimo datą
• adresą
• telefono numerį
• el. pašto adresą.

Jei esate 75 metų ir vyresni, vis tiek galite kas 2 metus dalyvauti storosios žarnos vėžio atrankinėse patikrose, tačiau nebūsite kviečiami. Skambinkite nemokamu pagalbos telefonu 0800 707 60 60.

3. Storosios žarnos vėžys

Storoji žarna yra virškinimo sistemos dalis. Ji iš maisto pasisavina maistines medžiagas ir vandenį, o jo likučius paverčia išmatomis. Kaip pavaizduota toliau, gaubtinė ir tiesioji žarna sudaro storąją žarną.

Storosios žarnos vėžys gali būti randamas bet kurioje storosios žarnos vietoje. Į ją įeina gaubtinė ir tiesioji žarna.

Gaubtinė ir tiesioji žarna sudaro storąją žarną, kuri yra virškinimo sistemos dalis.

4. Kaip atliekama storosios žarnos vėžio patikra?

Jūsų kvietime bus pateikta informacija apie storosios žarnos vėžio atrankinę patikrą.

Atsiųsime jums namų tyrimo rinkinį, vadinamą išmatų imunocheminiu tyrimu (angl. FIT). Naudodami šį rinkinį paimkite nedidelį išmatų mėginį ir nusiųskite jį į laboratoriją. Laboratorija patikrina, ar mėginyje nėra kraujo pėdsakų. Taip daroma, nes polipai ir storosios žarnos vėžys kartais kraujuoja. Po to daugumai žmonių nebereikės jokių papildomų tyrimų.

Jei jūsų išmatų mėginyje rasime kraujo, jums gali prireikti papildomų tyrimų, kad galėtume išsiaiškinti kraujo priežastis. Pasiūlysime vizitą, kurio metu pakalbėsime apie kolonoskopiją. Kolonoskopijos metu storoji žarna patikrinama iš vidaus.

5. Namų tyrimo rinkinio naudojimas

Norint atlikti tyrimą, naudodami rinkinį turėsite paimti nedidelį kiekį išmatų. Mėginiui paimti naudokite švarų vienkartinį indelį. Tada paimtą mėginį paštu išsiųskite ištirti. Komplekte rasite pakuotę su iš anksto apmokėtomis siuntimo išlaidomis ir visas instrukcijas.

Patikrinę jūsų mėginį, išsaugosime rezultatus, o visą tyrimo rinkinį bei jo turinį sunaikinsime.

Jei turite klausimų, skambinkite nemokamu pagalbos telefonu 0800 707 60 60. Galite skambinti, jei:

• reikalinga pagalba atliekant testą
• nesate tikri, ar turėtumėte jį naudoti, jei, pavyzdžiui, jums buvo atlikta operacija
• turite stomos maišelį (kolostomija arba ileostomija) ir norite pasikonsultuoti

Mėginį geriausia paimti ne menstruacijų metu. Neimkite mėginio 2 dienas iki arba po kraujavimo.

Čia pavaizduotas namų tyrimo komplektas. Komplekto naudojimo instrukcijas rasite pakuotės viduje.

6. Storosios žarnos vėžio patikros rezultatai

Rezultatus turėtumėte gauti per 2 savaites nuo mėginio išsiuntimo. Galimi 2 rezultatai:

• Šiuo metu papildomi tyrimai nereikalingi
• Reikalingi papildomi tyrimai.

6.1 Šiuo metu papildomi tyrimai nereikalingi

Dauguma žmonių (apie 98 iš 100) gauna tokį rezultatą.

Tai reiškia, kad jūsų mėginyje neradome jokių kraujo pėdsakų arba jų kiekis yra mažesnis už nustatytą atrankos lygį.

Jei esate jaunesnis nei 75 metų, po 2 metų vėl siūlysime pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio.

Šis rezultatas negarantuoja, kad nesergate storosios žarnos vėžiu. Storosios žarnos vėžys gali išsivystyti ir ateityje. Kreipkitės į savo bendrosios praktikos gydytoją, jei jums pasireiškia storosios žarnos vėžio simptomai.

6.2 Reikalingi papildomi tyrimai

Maždaug 2 iš 100 žmonių gauna tokį rezultatą.

Tai reiškia, kad jūsų išmatose aptikome didesnį kraujo kiekį, kuris viršija nustatytą atrankos lygį. Jis taip pat vadinamas ribiniu kiekiu.

Kraujas išmatose gali atsirasti dėl kelių dalykų. Pasiūlysime susitikti ir pasitarti dėl kolonoskopijos, kurios metu būtų ieškoma kraujo priežasties.

Kolonoskopija yra tyrimas, skirtas patikrinti žarnyno vidų.  NHS.UK galite rasti daugiau informacijos apie kolonoskopiją.

7. Galima storosios žarnos vėžio atrankinės patikros rizika

Nė vienas atrankinės patikros tyrimas nėra 100% veiksmingas.

Storosios žarnos vėžio patikros metu polipas arba vėžys gali likti nepastebėtas. Taip gali nutikti, jei polipas ar vėžys nekraujavo, kai naudojote namų tyrimo rinkinį. 

Daugumai žmonių nereikės papildomų tyrimų. Jei tai padarysite, yra nedidelė rizika, kad kolonoskopijos metu gali būti pažeista storoji žarna. Tačiau taip nutinka retai. Vizito, skirto kolonoskopijai aptarti, metu gausite daugiau informacijos, kuri padės apsispręsti.

8. Storosios žarnos vėžio simptomai

Galimi storosios žarnos vėžio simptomai:

• išmatų pokyčiai, pvz., minkštesnės išmatos, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, kuris jums nėra įprastas
• dažnesnis arba retesnis poreikis tuštintis nei įprastai
• kraujas išmatose, kuris gali atrodyti raudonas arba juodas
• kraujavimas iš išangės
• dažnas pojūtis, kad reikia tuštintis, net jei ką tik buvote tualete
• pilvo skausmas
• guzas pilve
• pilvo pūtimas
• svorio kritimas be jokių pastangų
• didelis nuovargis, pvz. dėl mažesnio nei įprasta raudonųjų kraujo kūnelių kiekio (anemija).

Šie simptomai nebūtinai reiškia, kad sergate storosios žarnos vėžiu. Tačiau jei šie simptomai trunka 3 savaites ar ilgiau, kreipkitės į savo bendrosios praktikos gydytoją. Svarbu tą padaryti, net jei neseniai darėtės atrankinį tyrimą dėl storosios žarnos vėžio.

9. Kam kyla didesnė tikimybė susirgti žarnyno vėžiu?

Jums gali kilti didesnė tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu, jei:

• esate vyresni nei 50 m.
• rūkote
• turite antsvorio
• artimas giminaitis sirgo storosios žarnos vėžiu
• jums nustatyta uždegiminė žarnyno liga, pvz. Krono liga arba opinis kolitas
• jūsų žarnyne yra mažų ataugų, kurios vadinamos polipais
• jums nustatytas Linčo sindromas arba šeiminė adenominė polipozė.

NHS.UK rasite daugiau informacijos, kaip sumažinti storosios žarnos vėžio riziką.

10. Daugiau informacijos ir pagalbos

Norėdami gauti patarimų dėl storosios žarnos vėžio patikros, galite skambinti mūsų nemokama pagalbos linija 0800 707 60 60. 

Jei turite klausos ar kalbos sunkumų, susisiekite su mumis naudodami Relay UK paslaugą. Surinkite 18001, tada 0800 707 60 60 iš savo tekstinio telefono arba naudokite Relay UK programėlę.

Šią informaciją galima pateikti alternatyviais formatais, įskaitant lengvai skaitomą tesktą ir kitas kalbas. Norėdami paprašyti šios informacijos kitokiu formatu, skambinkite telefonu 0300 311 22 33 arba rašykite el. paštu england.contactus@nhs.net.

Taip pat galite:

• NHS.UK svetainėje rasti daugiau informacijos apie storosios žarnos vėžio atrankinę patikrą.
• perskaityti mūsų lankstinuką apie kolonoskopiją, jei jums reikalingi tolimesni tyrimai
• perskaityti translyčiams ir nebinarinės lyties asmenims skirtą informaciją apie NHS atrankinės patikros programas.

Mes naudojame jūsų NHS įrašuose esančią asmeninę informaciją, kad atėjus laikui gautumėte kvietimą atlikti tyrimą. Ši informacija mums padeda tobulinti patikros programas ir teikti kokybišką priežiūrą. Sužinokite daugiau apie tai, kaip naudojame ir saugome jūsų informaciją.  

Sužinokite, kaip atsisakyti atrankinės patikros.